- žerplėti
- žerplė́ti, -ė́ja (žer̃plia KBII167, K, žer̃pla; Sut), -ė́jo intr. KI554, K, BŽ102, Rtr, FrnW, NdŽ, KŽ, žérplėti, -ėja, -ėjo RŽ, NdŽ 1. Q228, H181, OsG87, R, R180, MŽ, MŽ238, Kos58, L, ŠT81 rusenti: Liepsnoju, žerpliu, degu SD239. Židinyje žarijos dar tebežérplėja DŽ. Ugnis, nedėguliai da tebežerplė́ja J.Jabl(Pn). Ugnis tokia mėlyna žerplė́ja – i užsidariau pečiuką Mžš. Užgesyk žarijas, kad nežerplėtų Tr. Žerplė́ja žarijos – i pasidaro angliai, pelenai Mžš. Žerplianti anglis B807. Žerpliančios anglys N. Žerpliantis pečius B470. Nupuolė žemyn į žerplėjantį pečių CI788. Žerplė́ją pelenai KI95. Vergai vėl pripylė taures, vėl prikimšo savo ponams pypkes ir atnešė užsidegti žerplėjančių anglių J.Balč. Geltona ugnis atplyšdama šoka ant žerplėjančių, žarijomis virstančių šakų rš. Viešpatie, kaip lengvai aš dabar apie tai galvoju įsmeigęs akis į žerplėjančias žarijas židiny V.Bub. Ant 500 mėterių išspjauja jis (ugnikalnis) savo žerplėjančią materiją į aukštį LC1886,22. Žarijos žerplė́ja – bus pagada Ukm. Kai pamyniau akmenėlį, ugnelė žerplė́jo (d.) Ssk. | Man net plaukai ant galvos pasistojo, kai pamačiau kaimyno tvartą žerplė́jant Č. | prk.: Žerplė́ja vilties kibirkštėlė BŽ560. Praslinks dar kiek laiko, ir lietuvių inteligentijos židinys, reikia tikėti, ims skaisčiai žerplėti mūsų protėvių sostinėje A.Sm. Meilę žerplėjančią širdyje pabudink KN241. ^ Žerpliu kaip ugnis R139, MŽ183. Žodžiai tavo žarijos yra žerplėjančios KN101. | refl. Krns, PnmR: Žarijos žerplė́jas, t. y. dega, negensa J.Jabl(Kp). Kai anglys žerplė́jas, tai labai įkaista akmenai Žml. Ugnis pečiuj žerplėjas, smagiai kūrinas, liepsnoja Kp. 2. žioruoti, būti įkaitintam: Žerpląs SD439, Sut. Kitas [eina] su žer̃plančia geležia Sch215. Žerplianti geležis N. Jaujoje dieną naktį krosnis žerplėjo, juodas dūmtraukis kibirkštis svaidė sp. Ir jo kojos lygiai kaip skaistvaris, pečiuje žerplėjąs BbApr1,15. Ir eis šitie ing aną pečių žerplė́jantį, ing anas kančias amžinąsias DP526. Gymiai visų žerplė̃s kaip liepsna DP14. Jų gymiai žerplės CI656. Su kardais, ugnimi, žvėrimis, žerplėjančioms krasėms … buvo krikščionys baisingiausiai kankinti Kel1881,20. 3. atmušti šviesą, spindėti: Žaibai apšvietė su ledais apdengtas kalno viršūnes, kad tos vis kaip ugnyj žerplėjo Kel1881,203. \ žerplėti; atsižerplėti; įžerplėti; išžerplėti; nusižerplėti; pažerplėti; peržerplėti; sužerplėti
Dictionary of the Lithuanian Language.